Gydymas judesiu – kineziterapija

Kineziterapijos manksta salėjeTurbūt ne kartą teko girdėti posakį „sportas – sveikata“. Judėjimas ne tik padeda įveikti fizines problemas, bet ir pagražina figūrą, o svarbiausia – padeda pagerinti psichologinę žmogaus būseną. Kineziterapija – gydymo judesiu metodas, taikomas ne tik profilaktikai (norint sustiprinti sveikatą), bet ir siekiant žmogų „pastatyti ant kojų“ po sunkios traumos ar daug jėgų pareikalavusios ligos.

Kuo gi kineziterapija naudinga

Ji padeda sustiprinti ne tik raumenis, bet ir pagerina kraujotaką, virškinimą, miegą, kvėpavimo sistemą. Ji padeda atstatyti jėgas ir sustiprėti fiziškai, prisitaikyti prie didelio fizinio krūvio. Pagrindinis gydymo judesiu tikslas – padėti pacientui atgauti sveikatą ir prarastą darbingumą. Kineziterapija atliekama pacientams, kurių organizmas savaime nebegali atlikti normalių funkcijų (pavyzdžiui, vaikščiojimo) arba kurių organizme prasidėjo regeneraciniai procesai.

Pirmuosiuose kineziterapijos užsiėmimuose fizinis krūvis būna nedidelis, pratimai atliekami vos po keletą kartų, yra mažiau intensyvūs, o atliekamų judesių amplitudė nedidelė. Vėliau krūvis po truputį didinamas: pacientas turi atlikti vis didesnį pratimų skaičių, juos atlikti intensyviau, pridedama sudėtingesnių pratimų. Taip siekiama laipsniškai pereiti nuo menko judėjimo iki intensyvių treniruočių.

Kineziterapijos nepatartina tiesiog „mesti“ ar praleidinėti numatytus užsiėmimus: ji bus efektyvi tik tada, jei pratimai bus atliekami sistemingai. Kiekvienam pacientui gali būti pritaikyta individuali kineziterapijos programa. Ją sudarant atsižvelgiama į priežastį, dėl kurios žmogui buvo paskirta kineziterapija, paciento fizinę ištvermę, sveikatos būklę, amžių ir kitus kriterijus. Svarbu, kad pacientas sąmoningai įsitrauktų į kineziterapijos procesą. Jis neturi jaustis taip, tarsi kažkas verstų jį atlikti tam tikrus pratimus, todėl tikimasi jo paties iniciatyvos, bendradarbiavimo su kineziterapijos užsiėmimus vedančiu žmogumi.

Kineziterapijos rūšys

Kineziterapija gali būti aktyvi arba pasyvi. Aktyviosios kineziterapijos metu pats pacientas atlieka gydomuosius fizinius ir gimnastinius pratimus. Jis daro įprastus, kasdien naudojamus judesius ir sportinių elementų turinčius pratimus. Prie aktyviosios priskiriama mankšta, atliekama vandenyje. Pasyvioji kineziterapija – tai toks gydymas judesiu, kai judesius pacientui padeda atlikti kineziterapeutas, kartais pačiam pacientui visiškai nejudant (pavyzdžiui, gulint). Ji gali būti atliekama pastatant paciento kūną į tam tikrą padėtį, masažuojant paciento kūno dalis, judesius atliekant specialiu aparatu, atliekant tempimą, taikant vibraciją.

Reabilitacijos klinikose gali būti atliekama stuburo ar sąnarių stiprinimo kineziterapija, treniruojamoji kineziterapija (jos metu naudojamas specialus treniruoklis su gumomis), kurios metu naudojamos nestabilios platformos, kamuoliai. Kai kurių kineziterapinių užsiėmimų metu pagrindinis dėmesys skiriamas kvėpavimo pratimams.

Ji taip pat gali būti individuali arba grupinė. Individuali kineziterapija atliekama klinikoje arba paciento namuose, orientuojantis į jam vienam būdingas fizines problemas ir jo asmenines savybes. Grupinė kineziterapija atliekama klinikoje, dalyvaujant grupei pacientų ir stengiantis dėmesį skirti kiekvienam iš jų.